Į titulinį

Eksterjeras

Vila „Šachrazada“ yra Egipte, Hurgadoje, vilų rajone Mubarek 7, esančiame 2 km atstumu nuo senojo Hurgados centro Daharo, 10 km nuo El Gunos kurorto. Namas statytas 2007 m., visiškai įrengtas 2012 m.

Vila įsikūrusi unikalioje vietovėje – ją supa kalnai, jūra, dykuma. Čia itin stipriai jaučiamos visų gamtos stichijų energijos. Šioje vietoje niekuomet negyveno žmonės, nestovėjo namai – sūrus dykumos smėlis, ant kurio pastatytas namas, kadaise buvo Raudonosios jūros dugnas. Nusekus vandeniui, iškilusioje sausumoje susiformavo smėlėtas landšaftas. Čia kiekviename žingsnyje galima rasti moliuskų kiaukutų ir kriauklelių. Todėl galima teigti, kad namas stovi... pirmapradės jūros dugne. Neužmirštamas jausmas gyventi skaidrioje erdvėje, „neprišiukšlintame“ morfiniame (informaciniame) lauke, kuriame žmogus gali be pašalinių trikdžių išgirsti savo vidinį balsą, peržvelgti sukauptą sąmonės turinį, atsiverti naujoms mintims ir idėjoms. Vilos erdvė itin tinka kūrybiniams projektams, terapiniams seminarams, mokymams ir tiesiog labai kokybiškam poilsiui.

Kadangi vila stovi vakariniame rajono pakraštyje, tiesiai prieš namą atsiveria Arabijos dykumos smėlynai. Atvėrę vartus, perėję į kitą gatvės pusę atsidursite tikrų tikriausioje dykumoje. Iš pietų pusės rajoną supa Raudonosios jūros kalnai, puikiai matomi iš vilos. Šis yrantis senovinis kalnų masyvas suformavo gilius smėlėtus kanjonus, po kuriuos smagu pasivažinėti visureigiu ir pasiklausyti tylos. Šiaurėje iš bet kurio vilos balkono atsiveria vaizdas į Raudonąją jūrą. Asfaltuota gatvė, kurioje stovi namas, už 300 m atsiremia į jūrą. Nors „laukiniai“ paplūdimiai yra visiškai šalia ir esant norui juose galima maudytis, Hurgadoje priimta degintis tam specialiai įrengtuose paplūdimiuose, į kuriuos nuveš vairuotojas.

Keičiantis metų laikams, formuojantis karštoms ir vėsioms oro masėms, dykumoje pakyla šiltas stiprus šiaurės vėjas Borėjas, kurio metu gyvenimas viloje primena laivo denį – įsibėgėjęs jūroje, vėjas atsimuša į pastatą, „išpūsdamas“ įmanriausias melodijas. Stiprūs vėjai, siaučiantys vėlų rudenį ir žiemą, puikiai išvalo protą nuo senų minčių.

Keletą kartų per dieną jus pasieks iš miesto minaretų sklindantis kvietimas maldai, penktadieniais – musulmonišką laisvadienį – susiliejantis į mistišką gaudimą, apvalantį erdvę, sujungiantį žemę ir dangų. Tačiau dažniausiai viloje tylu. Dieną čia čiulba paukščiai (labai egzotiškas garsas dykumoje), o nuo saulės laidos iki pat aušros čirpia žiogai ir cikados. Į vilą dažnai užsuka kaimynystėje apsigyvenęs vanagas. Rudenį ir pavasarį paukščių migracijos metu virš vilos praskrenda keliaujančių paukščių būriai. Jaudinantis jausmas gulint terasoje ant stogo stebėti gandrų ir gervių pulkus, tik ką pasiekusius Afrikos krantą arba besiruošiančius skristi per jūrą. Šie paukščiai skrenda net naktį mėnulio šviesoje. Dykumoje gyvena lapės. Vienintelės būtybės, kurių neteko matyti šiose vietovėse per daugelį metų, – tai gyvatės ir skorpionai.

Vilą supa 10 arų ploto sodas, užsodintas dykumoje pagal senovinius Egipto kanonus suformuotame dirvožemyje. Arabų ir persų kultūroje, kur žmonės nuo seno gyveno kaip klajokliai, aukšta tvora aptvertas sodas tarp smėlynų su vandens šaltiniu viduje vadinamas pardis. Iš šio termino kildinamas žodis paradise (rojus). Vilos teritorija atitinka visus pardis kriterijus: aukšta tvora, apaugusi spalvotais bugenvilijų krūmais, saugo svečių privatumą, kiemo centre tyvuliuoja žydras (ir visuomet švarus) 15 m. ilgio, 5 m. pločio, 1,5 m.-2 m. gylio baseinas, apvedžiotas graikų jūrų dievo Poseidono meandromis (plytelių juosta, simbolizuojančia begalinę gyvenimo kelionę). Baseino zona, išklota melsvomis plytelėmis su mandalų raštu, sukuria vėsos pojūtį net karštą vasaros dieną. Vasaros mėnesiais vandens temperatūra baseine pasiekia +28 C, žiemą atvėsta iki +18 C. Šalia baseino kieme įrengti dušai – kad visiems būtų smagu maudytis švariame minimaliai chloruotame vandenyje, svečiai prašomi nusiprausti prieš lipdami į vandenį. Šilti dykumos vėjai per dieną išgarina apie 2 t. baseino vandens. Šis kiekis nuolat papildomas šviežiu vandeniu, taip palaikoma nepriekaištinga baseino švara.

Baseiną iš dviejų pusių supa Aleksandrijos datulinių palmių alėja – po septynis medžius kiekvienoje eilėje. Kiekvienas vilos kampelis kurtas atsižvelgiant į senovės Egipto ir graikų mitologiją: saulės dievas Apolonas, kultūros ir civilizacijos globėjas, gimė septintą mėnesio dieną po palmės medžiu. Todėl nuo senų laikų palmė laikoma šventu Apolono medžiu, o skaičius 7 – jo simboliu. Geltona namo ir supančios tvoros spalva taip pat simbolizuoja saulės energiją, intelektą, gyvenimo džiaugsmą, gausą ir prabangą. Vilos fasadą puošia sparnuotas saulės diskas – Egipto saulės dievo Amono Ra simbolis.

Geltonas namas žydro dangaus ir baseino fone sudaro spalvų dermę, kuri aurasomos spalvų terapijos mokyme vadinama Archangelo Mykolo archetipine energija ir simbolizuoja kosminį principą „Teesie Tavo valia. Teišsipildo Tavo valia per mane“. Šis spalvų derinys sukuria saugumo, aiškaus mąstymo, vidinės ramybės ir pusiausvyros būseną. Melsvos ir gelsvos spalvų duetas itin tinka mokymosi, pažinimo, pozityvaus mąstymo procesams.

Šiaurinėje pusėje namą supa hesperidų (citrusų) sodas. Pasak graikų legendos, nimfos Hesperidės, Atlaso dukterys, tolimoje saloje saugo šventą medį, brandinantį auksinius pažinimo vaisius. Šį medį dangaus karalienė deivė Hera gavo dovanų vestuvių su griausmavaldžiu Dzeusu proga nuo žemės deivės Gajos. Niekuomet nemiegantis drakonas ir seserys Hesperidės saugo auksinius vaisius – dievų nuosavybę – nuo atsitiktinių smalsuolių. Šiame sodo kampelyje auga apelsinmedžiai, mandarinmedžiai, limetės, citrinmedžiai. Pražydus mažiems baltiems jų žiedeliams sodas pakvimpa dievišku nerolio aromatu.

Rytinėje namo pusėje auga bananų giraitė. Egipto bananmedžiai veda mažus trumpus saldžius vaisius. Susiformavęs medyje didžiulis tamsiai raudonas žiedas palengva skleisdamasis atveria viduje saugomą daugiaaukštę bananų kekę. Nužydėjusį ir vaisius užauginusį medį keičia jauni ūgliai. Bananmedžių sodą pratęsia citrinkvapių eukaliptų (Eucalyptus citriodora) alėja. Šie aromatingi medžiai kaitroje garindami eterinius aliejus atbaido vabzdžius, pripildo orą neigiamais jonais ir ozonu. Palei rytinius vilos miegamuosius auga įvairių rūšių jazminai. Balti Jasminum grandiflorum žiedai skleidžia saldų prabangų aromatą, labai vertinamą arabų kultūroje ir aromaterapijos pasaulyje. Kvapas tampa itin intensyvus naktį, apsupdamas „Tūkstančio ir vienos nakties“ vilą erotine aura.

Pietinėje sodo pusėje auga Egipto vaismedžių kolekcija: figmedžiai, mangų medžiai, granatmedžiai, guavos, kriaušės, abrikosmedžiai, alyvmedžiai. Įdomu stebėti šių egzotiškų augalų vegetacijos ciklą ir vakariečiams neįprastą derlingumą. Vilos takelius ir pavėsines nuo saulės kaitros saugo kinrožių gyvatvorės, dekoratyviniai krūmai, spalvotai žydinčios akacijos. Terasą pirmame aukšte puošia aromaterapinių augalų kolekcija: baltomis ir gelsvomis žiedų kekėmis puikuojasi kvapnieji frangipanių medeliai (Egipte vadinami Izraelio jazminais), po balkonais žaliuoja levandos, rozmarinai, pelargonijos, pipirmėtės ir šaltmėtės, vazonuose žydi verbenos. Visą sodo erdvę minkštu kilimu tolygiai nukloja smaragdiškai žalia afrikietiška žolė, atvežta iš plantacijų Nilo žemupyje ir su visa velėna priauginta naujai suformuotame vilos dirvožemyje, susidedančiame iš kelių sluoksnių įvairių rūšių smėlio, juodžemio ir prisotintame Nilo dumblu.

Gausiai laistomas sodas sukuria ypatingą mikroklimatą – vėsią, gaivią, aromatingą ir pilną gyvybės oazę Arabijos dykumos smėlynuose. Vanduo saulėtajame Egipte visuomet buvo didelė vertybė ir prabanga. Nors vilą su miesto vandentiekiu jungia komunikacijų tinklas, didelius kiekius vandens tenka papildomai pirkti iš vandenvežių, ypač karštais vasaros mėnesiais. Šviežio vandens atsargos saugomos trijose tam skirtose uždarose saugyklose. Nors vilos svečiai niekuomet nejaučia vandens trūkumo, prašome apdairiai naudoti vandenį ir nepalikti atsuktų čiaupų.

Poilsiui prie baseino jūsų laukia ažūrinė pavėsinė, kurios įmantriuose mediniuose pynučiuose panaudoti arabiškojo arabesko elementai. Pavėsinę naktį apšviečia islamiškų mečečių stiliaus  šviestuvai. Čia smagu gerti vyną, arbatą ir ramiai šnekučiuotis su draugais. Patogūs mediniai šezlongai su minkštu čiužiniu kviečia ilgam įsitaisyti su knyga rankose arba tiesiog nerūpestingai žvelgti į visuomet bedugnį Afrikos dangų – žydrą dieną ir karališkai mėlyną mėnesienos naktį. Švelni išsklaidyta šviesa, sklindanti iš terakotinių beduiniško stiliaus šviestuvų, išdėstytų aplink tvorą ir namo fasadą, sutemus apsupa vilą romantiška šviesa. Du povų formos šviestuvai ant vartų kolonų kaip rojaus paukščiai ženklina įėjimą į vilą. Iš vidaus apšviestas baseinas kviečia maudytis po žvaigždėmis šiltais vasaros vakarais.

Vilos terasose pirmame ir trečiame aukšte įrengti platūs minkštasuoliai (arabiškai vadinami dikka) ir dideli stalai skirti lankytojų vaišėms, susibūrimams, kūrybinei veiklai, darbui grupėje bei įvairiems pomėgiams. Gamtos mylėtojai turbūt neatsispirs pagundai isšitiesti ant minkštų suolų žvaigždėtą naktį – viloje, nutolusioje nuo miesto šviesų ir šurmulio, neįtikėtinai ryškiai matosi Šiaurės Sacharos žvaigždynai. Pilnaties naktį rudenį ir pavasarį galite išvysti mėnulio fone trikampiu skrendančias gerves ir gandrus.

Jei pasiilgote tylos, svajojate bent trumpam pabėgti nuo nusibodusios rutinos ir nesibaigiančių darbų, pabūti geroje vienatvėje (arba intymioje mylimų žmonių draugijoje), jei vis planuojate, bet niekaip neprisiruošiate skirti laiko sau, rašyti knygą, tapyti paveikslą, apmąstyti savo gyvenimą ir pan., – vila „Šachrazada“ tam tobula vieta. Laukiame jūsų!

Eksterjeras
Eksterjeras
Eksterjeras
Eksterjeras
eksterjeraseksterjeraseksterjerasEksterjeras
Eksterjeras
Eksterjeras
Eksterjeras
Eksterjeras
Eksterjeras
Eksterjeras
Eksterjeras
Eksterjeras
Eksterjeras
Eksterjeras
Eksterjeras
Eksterjeras
Eksterjeras
Eksterjeras
Eksterjeras
Eksterjeras
Eksterjeras
Eksterjeras
Eksterjeras
Eksterjeras
Eksterjeras
Eksterjeras
Eksterjeras
eksterjeraseksterjeraseksterjeras


© Villa Shahrazad, visos teisės saugomos