Alyvuogių žalias Kirkės miegamasis
Vidurinis antrojo aukšto miegamasis pavadintas Homero „Odisėjoje” ir Ovidijaus „Metamorfozėse” aprašytos burtininkės Kirkės vardu. Šios deivės, gyvenančios atokioje saloje Egėjo jūroje, prisibijojo vyrai (ir labai teigiamai aprašė graikų-romėnų autorės moterys). Mat kiekvieną į salą užklydusį keliautoją Kirkė vaišino stebuklingu gėrimu – medumi saldintu vynu su ypatingomis žolelėmis, kurios vidinį žmogaus pasaulį padarydavo matomą jo kūno formoje, t.y. dauguma šio gėrimo paragavusių nuotykių ieškotojų tapo… gyvuliais. Senovės autoriai vienbalsiai teigė, kad vyrai, turintys narsią širdį, tapdavo liūtais (tokių, žinoma, buvo mažuma), žiaurūs virsdavo lokiais, amžinai viskuo nepatenkinti likdavo vilkais. Tačiau daugiausia jos žvėryne buvo kiaulių. Šio likimo išvengė gudruolis Odisėjas. Dievo Hermio pamokytas suvalgyti stebuklingą žolelę (botanikų nuomone, tai buvo laukinė snieguolė), Odisėjas tapo atsparus Kirkės apžavams ir liko žmogiškojo pavidalo. Kirkės saloje jis praleido metus puotaudamas ir mylėdamasis su deive. Kadangi šioje saloje laikas tekėjo pagal dieviškuosius dėsnius, Hesiodo „Teogonijoje“ rašoma, kad Kirkė nuo Odisėjo pagimdė tris sūnus. O išlydėdama mylimąjį į kelionę, pamokė, kaip pasiekti Itakę.
Šiame kambaryje puikuojasi garsusis John William Waterhouse (1849-1917) prerafaelitų stiliaus paveikslas „Circe Invidiosa“. Ant vandenų pabaisos atkampioje įlankoje stovinti basa Kirkė susikaupusi iš permatomo indo pila spindintį turkio spalvos skystį į melsvą jūros vandenį. Šį kartą burtai skirti moteriai – Kirkės varžovei gražuolei Scilei, mėgstančiai maudytis tame baseine. Trokšdama pelnyti vyro Glauko meilę ir pašalinti konkurentę, Kirkė sumanė klastą. Panirusi į užnuodytą vandenį, Scilė tapo pabaisa su septyniomis galvomis. Pasislėpusi Mesinos sąsiauryje, ji rydavo praplaukiančius jūreivius, kol pati tapo uola. O gal būt toks ir buvo tikrasis veidas bejausmės merginos, sudaužiusios ne vieno vyro širdį? Gal būt Kirkė tik dar kartą atliko savo – demaskuotojos - vaidmenį?
Šiame miegamajame svečius aplanko archetipiniai sapnai. Kambario sienos, dažytos šilta alyvuogių žalia spalva, simbolizuoja moterišką lyderiavimą, gebėjimą su sveiku humoru pažvelgti į sudėtingas gyvenimo situacijas, širdies apvalymą nuo kartėlio, naują viltį po gyvenimo tvanų ir potvynių. Alyvuogių žalia spalva, pagal aurasomos mokymą, susideda iš geltonos ir smaragdinės žalios. Ši energija kaip tiltas jungia geltonąjį žmogaus kūno aukštą – trečiąją čakrą Manipurą, arba saulės rezginį, su žalia zona – ketvirtąja čakra Anachata, krūtine. Kadangi geltona spalva simbolizuoja racionalų mąstymą, intelektą ir valios jėgą, o žalia – širdies balsą, užuojautą ir giluminius jausmus, alyvuogių žalia spalva suvokiama kaip proto ir širdies jungtis. Šis atspalvis sustiprina žmogų gyvenimo kryžkelių situacijoje – padeda priimti svarbius sprendimus, išgyventi vidinius virsmus, išjudinti „stovinčias pelkes“, mokytis iš savo klaidų ir laimėjimų. „Tai, kas mūsų nepražudo, mus sustiprina,“ – primena alyvuogių žalios spalvos išmintis. Transformuoti nuodus į nektarą – aukščiausias meistriškumas, kurį inicijuoja ši energija.
Savaime suprantama, alyvuogių žalia spalva vyrauja visose Kirkės miegamojo detalėse – nuo patalynės iki baldų apmušalų. Spalvota šviesa kambarį užlieja žalio stiklo sietynas ir bra kolekcija. Iš miegamojo atsiveria plačios durys į pavėsingą balkoną, iš kurio galėsite grožėtis kiemo ir apylinkių vaizdais. Šiame miegamajame svečių laukia dvi plačios 120 cm lovos, sujungtos į vieną king size dvigulę lovą. Panorėjus jas galima atskirti.
