Geltonas Anubio ir Horo miegamasis
Trečiasis antrojo aukšto miegamasis, esantis rytinėje vilos pusėje, pavadintas Ozyrio sūnų Anubio ir Horo vardu.
Šiame kambaryje vyrauja geltona spalva, simbolizuojanti saulės šviesą, gyvenimo džiaugsmą, objektyvumą, intelektą, valią ir tikslų siekimą. Geltona energija „maitina“ trečiąją čakrą – Manipuros energetinį centrą, dar vadinamą saulės rezginiu, stabilizuoja nervų sistemą, padeda apsispręsti, aktyvuoja mąstymo procesus ir proto aiškumą. Ši spalva harmonizuoja ego – „sielos raumenį“, būtiną savirealizacijai, profesinei veiklai ir bendravimui sociume.
Visos kambario detalės geltonos spalvos: patalynė, kėdės gobelenas, pakabos spintoje. Medaus spalvos arabiškas sietynas ir sieniniai šviestuvai vakare užlieja miegamąjį šilta gelsva šviesa.
Šiame kambaryje kabo paveikslų kolekcija, iliustruojanti Anubio ir Horo archetipus. Kambario svečius pasitinka Michael Parkes – maginio realizmo meistro - darbas „Anubis“. Kanoninis Anubio papirusas kairėje kambario pusėje vaizduoja gerai pažįstamą ir visais laikais gerbiamą gydymo ir mumifikavimo dievą žmogaus kūnu ir šakalo (arba vilko, šuns) galva. Anubio archetipas įkūnija tokias psichologines savybes kaip intraversiją, introspekciją, t.y. gebėjimą gilintis į save, pažinti išorinį pasaulį per vidinių išgyvenimų prizmę. Šį senovės Egipto mitologinį personažą galima pavadinti „sužeistu gydytoju“, kuris sugebėjo priimti, integruoti savo vidinį skausmą ir nelengvą gyvenimo kelią, o sudėtingus išgyvenimus transformavo į gydomąsias galias ir gebėjimą padėti kitiems, atsidūrusiems nelaimėje. Anubio archetipas – tai mediko, psichoterapeuto, menininko gebėjimas sugrąžinti žmogui gyvenimo džiaugsmą ir motyvaciją. Tai savigydos ir transformacijos galia, slypinti kiekviename žmoguje. Egipto mitologijoje Anubis žinomas kaip „slenksčio sergėtojas“, lydintis žmogų pomirtiniame gyvenime, t.y. individualios ir kolektyvinės pasąmonės gelmėse. Jo atvaizdų gausu vakariniame Nilo krante esančiose kapavietėse ir gydymo šventyklose.
Saulės dievui Horui skirta dešinė kambario dalis. Tradiciniame papiruse šis Ozyrio ir Izidės sūnus vaizduojamas kaip jaunas, pilnas jėgų ir gyvenimo azarto vyras su sakalo galva. Horo archetipas įkūnija kylančio herojaus savybes: ekstraversiją, drąsą, atkaklumą, tikslo siekimą, kopimą karjeros laiptais, profesinę sėkmę, populiarumą visuomenėje, vadovavimo ir bendradarbiavimo gebėjimus. Egipto panteone Horas užima „pasaulio gelbėtojo“, „aukščiausiosios valios vykdytojo“ vietą. Į jį nukreiptos dievų ir žmonių viltys, tikėjimas, kad žemėje pavyks atkurti teisingą, saugų, gražų ir harmoningą pasaulį – tokį, kokį jį numatė Ozyris. Šioje kambario zonoje kabo David Roberts litografijos, vaizduojančios Edfu šventyklą – vieną didžiausių senovės Egipto šventovių, skirtą dievui Horui. Būtent čia kartą per metus vykdavo gražiosios Hator ir narsiojo Horo jungtuvės – vaisingumo ir derlingumo ritualas, užtikrinantis gyvybės tąsą Visatoje.
Didžiulis kambario langas, esantis rytinėje vilos pusėje, atsiveria į bananų ir eukaliptų alėją. Apačioje žydi kvapiųjų jazminų krūmai. Šiame miegamajame svečių laukia dvi plačios 120 cm lovos su baldakimais ir moskitų tinklais. Balti rankų darbo mediniai baldai su lotoso raižiniais buvo pagaminti vietinių meistrų specialiai šiai erdvei.
